Rodomi pranešimai su žymėmis Dvasingumas. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Dvasingumas. Rodyti visus pranešimus

2023 m. balandžio 17 d., pirmadienis

AR YRA GYVENIMAS PO MIRTIES ARBA REINKARNACIJA


Ar yra gyvenimas po mirties ir kaip mes turime elgtis su mūsų mirusiais artimaisiais?

Ar mūsų mirę artimieji gali girdėti mūsų maldas, ar jie gali kontaktuoti vienas su kitu?

2020 m. sausio 21 d., antradienis

OŠO: "POZITYVUS MĄSTYMAS - VISIŠKA NESĄMONĖ"

Turbūt visi esate girdėję apie Ošo - Indijos dvasinį mokytoją, Ošo meditacinio judėjimo kūrėją? Taip pat Jums tikrai kažkada kažkas yra sakęs, kad reikia "teigiamai nusiteikti" ir visos jūsų problemos išnyks? Arba, kad pasiektumėte savo tikslų gyvenime, užtenka tik "juos vizualizuoti" ir pridėti truputėlį "pozityvaus ketinimo"?
Ši filosofija populiari jau keletą dešimtmečių. Bet ar tai gali mums padėti gyventi sąmoningesnį ir pilnavertį gyvenimą? Vargu bau.
Dvasinis guru, Ošo, mano, kad tai - viena iš pačių "šūdiniausių filosofijų". Štai kodėl "pozityvus mąstymas" jums nepadės.
Kai Ošo paklausė, ką jis mano apie "pozityvaus mąstymo" judėjimą, jis atsakė, kad jis teikia daugiau žalos, negu naudos.
Kodėl? Nes tai reiškia, kad mes neigiame realybę ir liekame nesąžiningi patys su savimi:
"Pozityvaus mąstymo filosofija - nenuoširdi. Ji moko būti nesąžiningu su savimi. Tai reiškia - matyti tam tikrus dalykus ir neigti, kad jūs juos matote Tai galima pavadinti savęs ir kitų apgaule."
"Pozityvus mąstymas" - vienintelė filosofija, kokią į žmogaus pasąmonę įnešė Amerika - daugiau nieko. Deilas Karnegis, Napoleonas Hilas ir krikščionių šventikas Vincentas Pilas - visi šie žmonės amerikiečių protus prikimšo absoliučiai absurdiška pozityvios filosofijos idėja.
Bet kodėl būtent ši filosofija pritraukia vidutinius protus?
Deilo Karnegio knyga "Kaip užkovoti draugus ir paveikti žmones" buvo parduodama tokiu tiražu, kaip ir Biblija. Jokia kita knyga nepasiekė tokio populiarumo.
Iš tiesų, krikščioniškoji Biblija negali būti konkurencinga, nes ji dažnai dalijama nemokamai, o žmonės Deilo Karnegio knygas - pirko. Jų niekas nemokamai nedalino. Minėta knyga sukūrė tam tikrą ideologiją, kurios dėka atsirado daug panašių knygų.  Bet man tai šlykštu.
Deilas Karnegis sukūrė pozityviosios filosofijos, pozityvaus mąstymo mokyklą: nematau negatyvios dalies, nematau tamsiosios pusės.
Kodėl jūs manote, kad jeigu nepastebėsime negatyvo, tai jis dings? Jūs tiesiog kvailinate save. Realybės pakeisti jūs negalite. Naktis bet kokiu atveju ateis. Galite galvoti, kad diena tęsiasi 24 valandas, bet nuo vienos jūsų minties saulė nepradės šviesti 24 valandas per parą ten, kur jūs gyvenate.
Negatyvas - tokia pati gyvenimo dalis, kaip ir pozityvas. Jie vienas kitą atsveria.
Yra dar viena populiari knyga, tapusi šios filosofijos atrama - "Galvok ir turtėk":
"Dėl Napoleono Hilo, aš prisimenu, kad jis pats buvo neturtingas žmogus. To ir užtenka, kad visą jo filosofiją paneigti. Jis praturtėjo pardavinėdamas knygą "Galvok ir turtėk".
Jį praturtino ne pozityvus mąstymas, o kvailiai iš viso pasaulio, kurie pirko jo knygą. Jį praturtino jo darbas, jo pastangos.
Pirmosiomis dienomis, kai buvo išleista jo knyga, jis pats stovėjo knygų parduotuvėse, asmeniškai tikindamas žmones ją pirkti.
Nutiko taip, kad Henris Fordas išlipo iš savo naujausio modelio automobilio ir užsuko į parduotuvę, kad kažką nusipirkti paskaityti. Napoleonas Hilas šios progos nepraleido. Jis priėjo prie Fordo su savo knyga ir pasakė:
"Ką tik buvo išleista puiki knyga - jūs su ja būsite labai laimingas. Tai - ne paprasta knyga, o patikrintas metodas kelio į sėkmę".
Henris Fordas pažiūrėjo į vyrą ir paklausė: "Jūs šios knygos autorius?"
Napoleonas Hilas su pasididžiavimu atsakė: "Taip, aš knygos autorius". Ir jis tikrai gali tuo didžiuotis: ši knyga yra meno kūrinys. O iš šūdo sukurti meno kūrinį - aukštas meistriškumo lygis.
Henris Fordas, neliesdamas knygos, uždavė tik vieną klausimą: "Jūs čia atvažiavote su savo automobiliu ar autobusu?".
Napoleonas Hilas nesuprato, ką jis turėjo omenyje ir atsakė: "Žinoma, aš atvažiavau autobusu".
Tada Henris Fordas pasakė:
"Pažiūrėkite į gatvę. Ten stovi mano automobilis ir aš - Henris Fordas. Jūs apgaudinėjate žmones. Jūs net neturite automobilio, o rašote knygą "Galvok ir turtėk!" O aš praturtėjau nepagalvodamas, todėl ir nenoriu jaudintis dėl to. Jūs galvojate ir turtėjate? Kada praturtėsite, tada ir ateikite pas mane. Tai bus įrodymas. Knyga - tai ne įrodymas".
Kalbama, kad Napoleonas Hilas taip ir nesugebėjo susikaupti ir vėl susitikti su šiuo senuku Henriu Fordu, nors jau buvo ir truputį praturtėjęs, nes palyginus su Henriu Fordu, jis visada buvo neturtingas žmogus.
Vienaip ar kitaip, bet Henrio Fordo logika aiški.
Ne, aš netikiu pozityvaus mąstymo filosofija.

PAVOJINGA TIESA SU NUTYLĖJIMU

Ošo sako, kad priversdami save mąstyti pozityviai, jūs paprasčiausiai neigiate gyvenimo realybę ir galų gale ji jūs skaudžiai pakirs.
"Jūs manęs klausiate: ar aš ne prieš pozityvią filosofiją? Taip, aš prieš, bet aš ir prieš negatyvią filosofiją.
Aš prieš tą ir prieš kitą, nes abi šios filosofijos pripažįsta tik pusę fakto ir ignoruoja kitą pusę.
Ir prisiminkite: tiesa su nutylėjimu daug pavojingiau už melą, nes anksčiau ar vėliau bet koks melas bus atskleistas. Kiek laiko jis gali būti nepastebimas? Melas, žinoma, ir lieka melu. Jis panašus į kortų namelį - mažas vėjelis ir jis subyrės.
O tiesa su nutylėjimu yra pavojinga. Jūs galite niekada jos neužtikti, galvodami, kad tai tiesa. Taigi, tikroji problema - ne pats melas, tikroji problema - tiesa su nutylėjimu, kuri yra apsimetusi tiesa. Ir būtent tai minėtieji žmonės ir daro".
Neigiamos jūsų proto idėjos turi būti išlaisvintos, o ne užgniaužtos.
Ošo sako, kad kenksminga užgniaužti neigiamas emocijas:
"Negatyvios jūsų proto idėjos turi būti išlaisvintos, o ne užgožtos pozityviomis. Jūs turite sukurti sąmonę, kuri yra nei teigiama, nei neigiama. Tik tokia sąmonė bus švari.
Tik švarioje sąmonėje jūs gyvensite tikrą ir palaimingą gyvenimą...
Jūs nemylite žmogaus, jums nepatinka daugelis dalykų, jūs nemylite savęs, jums nepatinka situacija, kurioje jūs esate. Visos šitos šiukšlės kaupiasi jūsų pasąmonėje, o išorėje atsiranda veidmainis, kuris sako: "Aš visus myliu, meilė - tai raktas į Palaimą".
Bet tokio žmogaus gyvenime nėra palaimos. Jo viduje - pragaras.
Jis gali apgaudinėti kitus, o jeigu jis pakankamai ilgai apgaudinėja, tai pradeda apgaudinėti save. Bet tai niekada neprives prie pokyčių. Tai - paprasčiausias gyvenimo, kurio jūs niekada negalėsite susigrąžinti, švaistymas.
Pozityvus mąstymas - veidmainystės filosofija - štai koks jos teisingas pavadinimas.
"Kai jums norisi verkti, ji moko jus dainuoti. Jūs galite tai daryti, bet užgniaužtos ašaros išlįs tam tikroje situacijoje, tam tikru momentu. Egzistuota susilaikymo ribos. Ir daina, kurią jūs dainavote, buvo visiškai beprasmė. Jūs to nejautėte, tai negimė jūsų širdyje".
O jūs pritariate Ošo? Parašykite komentaruose!
Informacijos šaltiniai: liveinternet.ru, sannyas.wiki.

2018 m. vasario 22 d., ketvirtadienis

MIRTIES BAIMĖ

Anksčiau ar vėliau žmogus susiduria su tuo, ko negalima paneigti. Su tuo, kas išjudina visą koordinačių sistemą. Su tuo, kas sugriauna puikiausius ir gražiausius gyvenimo planus. Tai - susidūrimas su mirtimi ir su liga. Mūsų protas visaip priešinasi pokalbiui apie mirtį, pradeda šaukti: "Tik ne apie tai!"
Protas šaukia, nes tai - ne jo lygis, nes mintys apie mirtį griauna proto platformą. Protas mąsto: "Na kaip gi taip? Mums gi visa tai - nepatinka, mums mirtis nepatinka, mums senatvė nepatinka, mums ligos nepatinka".




Proto lygyje gyventi yra baisu, nes didžioji gyvenimo dalis mums nepatinka. Atlyginimas mums nepatinka, oras mums nepatinka, temperatūra bibliotekoje mums nepatinka, viskas mums nepatinka, viskas yra ne taip! O kam gi patinka ligos ir senatvė?
Proto lygyje gyventi yra sunku, o čia dar kalbėti apie mirtį? Kam gi ji patinka?
Mirtis tam ir ateina, kad kad sukrėstų visą sistemą. Ji ištinka pažįstamus, giminaičius, draugus, kaimynus ir sunaikina visa tai, ką jie darė visą savo gyvenimą, visą jų gyvenimo prasmę. Jie darė tai, kas malonu, tai, ko norėjosi, bet visa tai sunyksta.
Mirtis gali ateiti skyrybų pavidalu, atleidimo iš darbo pavidalu, pinigų praradimo pavidalu. Visa tai -  laikini mirties variantai, kai tam tikra sistema sunaikinama, tai yra miršta. Miršta šeima, miršta darbas, miršta sveikata, prarandami pinigai, miršta klestėjimas.
Vienaip ar kitaip žmogus susiduria su tuo, kad viskas šiame gyvenime turi pradžią bei pabaigą ir jau laikas pažadinti išmintį. Tai yra išminties žadintuvas: "Kelkis, kelkis, taip gyventi negalima, negalima!"
Taigi ateina laikas galvoti apie tai, kodėl aš dedu tokias dideles pastangas, jeigu vis tiek tai sunyks, dings ir neliks nė pėdsakų?
Kai žmogaus gyvenime nutinka problema, jis ieško dvasinės filosofijos. Žmogus pradeda klausytis, stebėti. Jis jaučia, kad jo gyvenime yra kažkoks sąmokslas prieš jį patį. Ir taip, tas sąmokslas yra jo vidinis sąmokslas prieš save.
Taigi visi mūsų materialūs planai pasirodo esantys ne daugiau, kaip smėlio pilys ant jūros kranto. Pirma rimtesnė banga nuplauna jas nepalikdama netgi pėdsakų.
Šiame pasaulyje nėra nieko patikimo ir žmogus pradeda jausti, kaip žemė slysta iš po jo kojų. Štai čia pradeda byrėti proto platforma.




Panašus jausmas žmogų apima žemės drebėjimo metu, sugriauna tikėjimą patvarumu, leidžia suprasti, kad visa tai yra niekis.
Iki 5 balų - dar nieko, o virš 5 - tai jau viskas, mirtis, nieko nereikia, tai gali nutikti per vieną sekundę. Prarandamas tikėjimas patvarumu, sugriūva žemės rutulio patvarumas. Todėl mirtis - tai apgaulės suvokimo ženklas. Kažkas šiame pasaulyje yra ne taip švaru. Opa ir viskas staiga sustojo.
Norisi gyventi 100 metų, o vidutinė gyvenimo trukmė yra 50 metų. Mąstydami apie tai suprantame, kad mums įprastas gyvenimas - greičiausiai yra apgaulė.
Kad žmogus suvoktų šio pasaulio netikrumą, žmonija yra pastovioje pavojaus būsenoje. Žmonija patiria netektis, nelaimes tam, kad prabustų žmonijos išmintis.
Tik suvokimas, kad viskas yra laikina, gali pažadinti sąmonę išeiti iš komos, kurioje ji miega milijonus gyvenimų iš eilės.
Dažnai girdime kaip skelbiama pasaulio pabaiga. Ne taip ji skelbiama. Tokios pasaulio pabaigos, kaip ji suprantama dabar - nebus niekada. Pasaulio pabaiga bus, bet ne tokia, apie kokią mes girdime. Pasaulio pabaiga bus kiekvienam žmogui asmeniškai. Tam tikru laiku kiekvieną ištiks pasaulio pabaiga. Taigi nereikia snausti, reikia pradėti mąstyti, pažadinti savo sąmonę.
Kam aš gyvenu, jeigu viskas baigsis? Jeigu viskas baigsis 55-tais metais, tai kiek man liko? Taip prabunda sąmonė. Taip žmogus gali pradėti ieškoti dvasinės tiesos, savo dvasinio kelio.
Informacijos šaltinis: audioveda.ru,  pixabay.com nuotr.