Rodomi pranešimai su žymėmis Gyvenimo prasmė. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Gyvenimo prasmė. Rodyti visus pranešimus

2020 m. sausio 14 d., antradienis

KAS YRA LAIMINGI ŽMONĖS?

Laimingi žmonės atviri su savimi. Jie pažįsta kiekvieną savo galvoje esantį tarakoną vardu, žino jo biografiją ir žino, kuo kiekvienas tarakonas gali būti naudingas
Laimingi žmonės niekam neįdomūs, net psichoterapeutams. 
Laimingi žmonės ramiai sau dėvi nemadingas kelnes ir dar "pačiu storiausiu užpakaliuku siūbuoja", todėl, kad žino, jog 99% žmonių visai nerūpi svetimų užpakalių dydis, o tie, kuriuos tai jaudina, kenčia ne dėl to, kad svetimi užpakaliai, lūpų dažai ar kelnės yra siaubingi, bet dėl to, kad jiems patinka kančia.
Laimingi žmonės niekam nieko nedraudžia. Jie visada žino, kad yra komfortiškas kelias: neskaityti, nežiūrėti, nesiginčyti, neįrodinėti, netraumuoti savo psichikos. Viską savo gyvenime galima "išjungti". Na, jei ne "išjungti", tai bent jau "perjungti".
Laimingi žmonės nieko nelaukia. Jie netiki, kad rytojus bus geresnis už šiandieną, jei dėl to nieko nedarysi. Jie blaiviai vertina situaciją ir supranta, kam jie gali daryti įtaką, o kam - ne.
Laimingiems žmonėms daug nereikia. Jie renkasi aktorinio meistriškumo arba dainavimo kursus, mokosi piešti ar šokti, įveikia baimę, išeidami į sceną ar dainuodami karaoke, čiuožia pačiūžomis - paprasčiausiai todėl, kad jiems patinka muzika, menas, teatras, sportas...
Laimingi žmonės nemato kituose priešų. Jie žino, jog pasaulis begalinis ir jame gyvena 8 milijardai žmonių. Juk negali visi 8 milijardai tavęs nekęsti. Ir nebūna taip, kad visi tave mylėtų. Laimingi žmonės žino, kad už visų ideologinių, kultūrinių, religinių konfliktų yra politika. Laimingi žmonės ištiesia ranką kitiems laimingiems žmonėms ir sako "draugaukime".
Laimingi žmonės pasitiki savimi. Jie užsiima savais reikalais. Jie žino, ką daro ir dėl ko daro. Jie daro tai, kas jiems patinka.
Laimingiems žmonėms viskas visada paprasta. Jie paprastai sprendžia kasdienines užduotis, paprastai uždirba pinigus, paprastai eina pas daktarus, paprastai daro remontą, paprastai taiso sugedusį daiktą, o nepataisomą lengvai išmeta. Tai nesumenkina gyvenimiškų iššūkių, nesėkmių ar nepasiektų tikslų. Tai reiškia, kad kol mes gyvi, mes galime sugalvoti savo nuosavas taisykles.
Laimingi žmonės atviri su savimi. Jie pažįsta kiekvieną savo galvoje esantį tarakoną vardu, žino jo biografiją ir žino, kuo kiekvienas tarakonas gali būti naudingas.
Laimingi žmonės įdomūs pirmiausia sau, o tik po to kitiems. Jie nebijo sakyti "Ne", nepalieka silpnų, nepavydi stipriems... paprasčiausiai - gyvena laimingai.

2020 m. sausio 7 d., antradienis

SVEIKAS, MAŽYLI!

– Sveikas! Prašau tavęs, nepadėk ragelio!
– Ko tau reikia? Aš neturiu laiko su tavim plepėti, sakyk greičiau ko nori!
– Šiandien aš buvau pas gydytoją...
– Ir ką jis tau pasakė ?
– Nėštumas pasitvirtino, jau ketvirtas mėnuo.
– Ir kuo aš tau galiu padėti? Man problemos nereikalingos, daryk išvalymą.
– Pasakė, kad jau per vėlu. Ką man daryti?
– Užmiršk mano telefoną!
– Kaip užmiršti? Alio, alio!
– Abonentas yra ne ryš...

Praėjo 3 mėnesiai.
– Sveikas, mažyli!
– Sveikas, o kas tu toks?
– Aš tavo angelas sargas.
– O nuo ko tu mane saugosi? Aš gi čia ir iš čia niekur nedingsiu...
– Tu mielas ir labai juokingas! Kaip tu čia gyveni?
– Aš gerai! O štai mama kažkodėl kasdien verkia.
– Mažyli, nepergyvenk , suaugusieji nuolat yra kuo nors nepatenkinti! Tu svarbiausia daugiau miegok, kaupk jėgas, jų tau dar oi oi kaip prireiks!
– O tu mano mamą matei? Kokia ji?
– Mačiau, juk aš nuolatos šalia tavęs! Tavo mama graži ir labai jauna!
Praėjo dar trys mėnesiai.
– Na, ką tu darysi ?! Rodos kas už rankos tampo, jau antrą stiklinę išpyliau! Taip ir degtinės neužteks!
– Angele, ar tu čia ?
– Taip aš šalia
– Šiandien mamai kažkodėl visai blogai. Visą dieną verkia, barasi pati su savimi!
– O tu į tai nekreipk dėmesio. Ar jau esi pasirengęs išvysti dienos šviesą?
– Atrodo, kad jau esu, tik labai bijau. O jei mama mane pamačiusi dar labiau nuliūs?
– Na, ką tu, ji būtinai apsidžiaugs! Argi galima nepamilti tokio nuostabaus mažylio kaip tu?!
– Angele, o kaip ten, išorėje, viskas atrodo?
– Dabar ten žiema. Aplink daug sniego, todėl visur balta balta ir iš dangaus leidžiasi mažutės, karpytos snaigės. Ateis laikas pats viską pamatysi.
– Angele, aš jau pasirengęs viską pamatyti!
– Ką gi, tada pirmyn, aš tavęs lauksiu ten!
– Angele, man baisu, man skauda!!!
– O Dieve, kaip skauda! Padėkite, nors kas nors... ką aš viena čia galiu padaryti? Padėkite, skauda...
Mažylis gimė labai greitai, be jokios svetimų pagalbos, lyg bijodamas suteikti mamai papildomo skausmo.
Praėjo para. Vakare, miesto pakraštyje netoli daugiaukščių namų rajono:
– Mažyli, tu nepyk ant manęs. Dabar laikas toks ir aš visiškai viena. Na kur man su tavimi? Pas mane juk dar visas gyvenimas prieš akis. O tau juk tas pats, tu tiesiog užmigsi ir viskas...
– Angele, o kur mama išėjo?
– Nežinau, bet tu nepergyvenk, ji tuoj sugrįš.
– Angele, o kodėl tavo toks liūdnas balsas? Tu ką verki? Angele, prašau, paskubink mama, nes man čia šalta...
– Ne mažyli, aš neverkiu, tau pasirodė, aš tuoj ją atvesiu. Tu tik nemiegok, tu geriau paverk, garsiai paverk!
– Ne, angele, aš neverksiu, mama man liepė miegoti.

Tuo metu gretimame daugiaaukštyje, viename iš butų ginčijasi vyras ir žmona:
– Aš nesuprantu, tu kur naktį susiruošei? Gatvėje tamsu ir nesaugu! Tu po tos ligoninės pasidarei nepakeliama. Mieloji, suprask juk mes tokie ne vieni, daugeliui porų diagnozuojamas nevaisingumas, bet žmonės su tuo susitaiko ir kažkaip gyvena.
– Aš prašau tavęs, būk geras, apsirenk ir eik su manimi.
– Kur ?
– Aš nežinau, negaliu to paaiškinti! Tiesiog jaučiu, kad turiu kažkur eiti! Pasitikėk manimi, prašau!
– Gerai, paskutinį kartą! Girdi paskutinį kartą, aš einu varomas tavo keistų nuojautų.

Iš autobuso išlipo pora. Pirma, greitu žingsniu ėjo moteris. Iš paskos, nenorom sekė vyras.
– Mieloji, pas mane toks jausmas, kad tu tiksliai žinai kur eini.
– Tu nepatikėsi, bet mane rodos kažkas traukia už rankos.
– Tu mane gąsdini. Pažadėk, kad rytoj visą dieną pragulėsi lovoje niekuo nesirūpindama. O aš paprašysiu gydytojo tave apžiūrėti dar kartą.
– Tyliau... tu girdi , kažkas verkia?
– Taip, iš tos pusės girdisi vaiko verksmas.
– Mažyli, verk garsiau! Tavo mama pasiklydo, padėk jai. Ji tave tuoj suras!
– Angele, o kur tu taip ilgai buvai? Aš šaukiau tave! Aš jau visai sušalau!
– Aš ieškojau tavo mamos. Dabar ji jau visai arti
– O Dieve, čia gi išties kūdikis! Jis visas sušalęs, greičiau eikime namo! Dievas šiandien padovanojo mums kūdikį!
– Angele , pas mamą pasikeitė balsas ?
– Viskas gerai, mažyli, pratinkis, tai tikrasis tavo MAMOS balsas!

2019 m. birželio 14 d., penktadienis

NEKEISKITE SAVO ESYBĖS, JEIGU JUS KAS NORS SUŽEIDĖ

Nekeiskite savo esybės tik todėl, kad jus kažkas sužeidė. Nepraraskite savo geros širdies.
Žmogus pamatė ugnyje žūstančią gyvatę ir nusprendė ją ištraukti iš liepsnų. Kai jis ją ištraukė, gyvatė jam įkando, sukeldama nepakenčiamą skausmą. Vyras metė gyvatę ir ji vėl nukrito į ugnį.
Vyras sugriebė metalinį strypą, vėl ištraukė gyvatę iš ugnies ir taip išgelbėjo jos gyvybę.
Vienas iš stebėjusių prisiartino prie vyro ir pasakė:
– Ši gyvatė tau įkando, kodėl tu vis tiek ją gelbėji?
Žmogus atsakė:
– Roplių savybė – kąsti, bet tai neturėtų pakeisti tavo esybės – padėti.
Nekeiskite savo esybės tik todėl, kad kas nors jus sužeidė.
Nepraraskite savo geros širdies, tik išmokite apsisaugoti.

Informacijos šaltinis: lifedeeper.ru, pixabay.com nuotr.

2019 m. gegužės 30 d., ketvirtadienis

MEILĖ PRIEŠ NAUDOJIMĄ

Labai pamokanti istorija apie tai, kaip negalima iš karto aštriai reaguoti. Prieš pradedant veikti, pirmiau reikia gerai pagalvoti, nes per vieną sekundės dalį galima prarasti viską, o to gailėtis teks visą likusį gyvenimą.

SKAITYKITE KANTRIAI

Kol tėvas blizgino savo automobilį, jo šešiametis sūnus susirado akmenuką ir ant automobilio nubrėžė keletą linijų. Apimtas pykčio tėvas sugriebė savo vaiką už rankos ir ėmė ją daužyti, net nesuvokdamas,  kad daužo su veržliarakčiu...
Ligoninėje dėl daugybinių rankos kaulų lūžių berniukas neteko visų pirštų. Kai berniukas pamatė savo tėvą, pilnomis skausmo akimis paklausė: "Tėte, kada mano pirštukai vėl išaugs?"
Tėvas suglumo ir prarado amą. Jis grįžo prie savo automobilio ir pradėjo jį daužyti.
Apstulbęs nuo savo paties veiksmų, sėdėdamas prie savo automobilio, jis pažvelgė į sūnaus įbrėžimus... Sūnus ten buvo parašęs: "TĖTE, TAVE MYLIU".
Sekančią dieną tėvas nusižudė...
Neapykanta ir Meilė neturi ribų, tačiau rinkitės Meilę, kad galėtumėte gyventi ilgą ir pilną meilės gyvenimą.
Daiktai sukurti naudojimui, o žmonės - meilei.
Šiuolaikiniame pasaulyje problema yra tame, kad žmones stengiamasi išnaudoti, o daiktus ima mylėti...
Nuo dabar pasistenkime laikytis šios idėjos:

DAIKTAIS REIKIA NAUDOTIS
ŽMONES REIKIA MYLĖTI

Sekite savo mintis, nes jos tampa žodžiais.
Sekite savo žodžius, nes jie tampa veiksmais.
Sekite savo veiksmus, nes jie tampa įpročiais.
Sekite savo įpročius, nes jie formuoja charakterį.
Sekite savo charakterį, nes jis formuoja jūsų likimą.
Informacijos šaltinis: liveinternet.ru, pixabay.com nuotr.