Rodomi pranešimai su žymėmis Istorija ir teorijos. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Istorija ir teorijos. Rodyti visus pranešimus

2017 m. vasario 18 d., šeštadienis

SOFIJOS VALDŽIA MAGIJOS PAGALBA

Sofija atsakė daugeliui Europos karalių, pretendavusių į jos ranką ir širdį, kad ištekėtų už rusų valdovo. Ji tobulai valdė magiją ir sumaniai ja naudojosi politiniais tikslais. Jos biblioteka, knygų apie slaptas žinias apie pasaulį rinkinys ir šiais laikais jaudina jaudina tyrėjų protus.
Laikas nuo laiko gyvenimas mums pateikia slaptus ženklus kiekvienam iš mūsų. Tai pasufleravimai ir perspėjimai, o kartais ir tiesioginiai draudimai. Reikia išmokti juos suprasti ir priimti su pagarba ir dėkingumu.
Sofija Peleolog – Bizantijos imperatorių paveldėtoja, rusų caro Ivano III žmona, savo žinių apie magiją dėka, suprato ir jautė slaptus ženklus. Jau nuo vaikystės ji buvo įsitikinusi, kad jai lemta tapti didžia valdove ir šalį, kuri ji valdys, paversti didžia valstybe, Bizantijos įpėdine.
1472 metais graikų karalienė, Bizantijos imperijos įpėdinė, Romos popiežiaus numylėtinė privažiuoja Maskvą, kur jos laukia jos jaunikis – didysis Rusijos valdovas Ivanas III. Prieš pusę metų ji paliko didingąją Romą, po kelių mėnesių kirto Lietuvos – Lenkijos karalystės sieną, ir dabar įžengė į žemes, kurias jai teks valdyti. Karalienės netrikdo vargingos gyvenvietės ir neturtinga šiaurinė gamta. Ji žino, kad ši šalis savo didybe galės konkuruoti su pirmąja Roma – amžinuoju miestu ir su antrąja Roma – Konstantinopoliu, Bizantijos sostine. Su mažesnėmis galimybėmis Sofija iš Paleologų dinastijos tikrai nesutiks.




Sofija Paleolog paskutinio Bizantijos imperatoriaus Konstantino, žuvusio kare su turkais prie Konstantinopolio sienų, dukterėčia. Jis numatė Bizantijos žlugimą, bet buvo įsitikinęs, kad jo paveldėtojai atstatys jo imperijos didybę, tegu ir kitose žemėse. Ypatingas viltis imperatorius dėjo į savo dukterėčią Sofiją. Nuo pat vaikystės jis išsiskyrė nepalenkiamu charakteriu, protu ir žinių siekimu. Imperatorius dažnai sakė, kad būtent jai lemta išsikovoti sau didybę ir tuo vėl išaukštinti Paleologų giminę.
Vienok Sofijos atvykimas į Maskvą netikėtai atidedamas. Bizantijos karalienei ir jos kortedžui nurodyta laukti už keleto mylių nuo sostinės. Ji nesupranta kame reikalas, bet paklauso įsakymo. Viskas paaiškėjo, kai iš Maskvos atvyko bajoras Fiodoras Chramoy, didžiojo kunigaikščio patikėtinis. Nieko nesakydamas, jis priėjo prie popiežiaus legato, lydėjusio Sofiją, iš jo rankų atėmė katalikišką kryžių ir numetė jį ant žemės. Toks buvo Ivano III įsakymas, kuris legato buvimą Sofijos svitoje, laikė popiežiaus bandymu įsikišti į pravoslaviškosios Rusijos reikalus.
Katalikiško kryžiaus įžeidimas nelabai nuliūdino Sofiją. Ji nenorėjo, kad jos naujosios žemės priklausytų nuo Romos, nes tai apribotų jos valdžią. Bet būsima didžioji kunigaikštienė supranta, kad šis įžeidimas yra skirtas ir asmeniškai jai, juk popiežiaus legatas buvo jos kortedže. Ateis laikas ir ji apie tai bajorui primins.




Sofija Paleolog gimė Graikijoje, Peloponesėje, vaikystę ir jaunystę praleido Konstantinopolyje, o kai Bizantijos sostinę užgrobė turkai ir didžioji imperija žlugo, persikėlė į Romą. Vietoje to, kad švęstų ir atsiduotų malonumams, kaip priklauso princesei, Sofija uoliai mokėsi magijos mokslo. Ji dienas ir naktis sėdėjo prie magiškų knygų, kviesdavosi pas save žinančius žmones ir jau 18-os metų tapo didžiausia savo laiko burtininke.
Jeigu žmogus įsigyja kokią nors knygą apie magiją, tai vienas žmogus su ja gali ką nors padaryti, o kitas – ne. Visa tai priklauso nuo paties žmogaus energetikos. Jeigu žmogaus energija stipri, jis, tardamas užkeikimus arba užkalbėjimus, gali paversti juos į veiksmus.
Be to, dar ankstyvoje jaunystėje, Graikijoje, Sofija buvo susidomėjusi Pitagoro mokymais, kuris buvo ne tik didysis matematikas, bet ir didysis astrologas. Ji pati sau sudarė horoskopą ir jis patvirtino: Bizantijos karalienei numatyta šlovė ir didingumas.
Sofija sudarė sau horoskopą, tai tikrai įmanoma ir kiekvienas žmogus gali sau sudaryti horoskopą: apskaičiuoti tam tikrus svarbius dalykus savo likime. Bet Sofijos atveju buvo ir saviįtaigos sintezė: kai tu iš tiesų nori savo horoskope kažką pamatyti, tai būtinai tai pamatysi.
Paleologai buvo pačia seniausia imperatoriškoji giminė Europoje ir Mažojoje Azijoje. Vienok po Konstantinopolio žlugimo, Sofijai neliko savų valdų, bet susigiminiuoti su Paleologais svajojo daugelis galingų karalių. Tokia didelė buvo pagarba šiai dinastijai. Be to Sofija išsiskyrė savotišku didingu grožiu ir kažkokiu magišku patrauklumu. Karaliai ir kunigaikščiai, atvažiavę į Romą, pamildavo ją iš pirmo žvilgsnio. Bet Sofija visiems pretendentams į jos ranką atsakydavo. Sofija, o tada ją dar vadino Zoja, buvo patrauklia, kad patiktų Maskvai. Ji gavo daug pasiūlymų tuoktis: iš Prancūzijos karaliaus, Kipro valdovo, bet pasiūlymus atmesdavo dėl to, kad šie valdovai buvo katalikai.




Iš savo rankomis sudaryto horoskopo Sofija žinojo, kad jai teks ištekėti už didelės šalies šiaurės – rytuose valdovo. Kalba galėjo eiti tik apie mažai kam žinomą Moskoviją. Sofija nusprendė, kad jos vyru taps Maskvos kunigaikštis ir niekas kitas. Santuoka su pravoslavišku Maskvos kunigaikščiu buvo labai perspektyvi ir pačiai Sofijai, kuri buvo taip pat buvo pravoslavė. Nežiūrint į tai, kad ji keturis metus gyveno Romoje, ir rodė simpatiją katalikybei, ji niekada neprarado savo provoslaviško tikėjimo.
Ir iš tiesų, greitai Sofijai pasipiršo Didysis Maskvos kunigaikštis Invanas III. Tai buvo labai netikėta, nes jo aplinkoje buvo daug kilmingų rusų nuotakų, bet Ivanas buvo neperkalbamas. Jo žmona taps tik Sofija. Jis priėmė tokį sprendimą, vos pamatęs jos portretą, atsiųstą iš Romos.
Viktor Muyžel "Pasiuntinys Ivanas Friazinas Ivanui III
įteikia Sofijos Paleolog portretą

Nusiuntus kunigaikščiui savo portretą, Bizantijos karalienė faktiškai pati jam pasipiršo. Portretą nupiešė Italų dailininkas, bet Sofija pati maišė dažus paveikslui, pridėdama paslaptingų žolelių ir miltelių. Prieš kiekvieną pozavimo seansą, ji tris dienas nieko nevalgydavo, o tada išgerdavo keistą nuovirą ir ištardavo burtažodžius prieš sidabriniame inde degančią ugnį. Kai portretas buvo baigtas, Sofija padėjo jį visai nakčiai po mėnulio pilnaties šviesa. Ir tik po visų šių veiksmų nusiuntė rusų valdovui dovaną.
Žmogaus atvaizdas turi tam tikrą magiškąją formulę. Ar tai nutrauka, ar piešinys. Moterys tam tikrais mėnulio ciklais gali naudotis Mėnulio magija grožiui, patrauklumui, savo asmenybės magnetinei jėgai (nes yra svarbu ir pats žmogus, kaip asmenybė). Jeigu ji teisingai naudoja užkalbėjimus ir ritualus, tai ji gali savo atvaizdo pagalba paveikti į jį žiūrinčio žmogaus psichiką.
Pamatęs portretą, didysis kinigaištis nerado sau vietos, kol nepasiuntė į Romą pasiuntinių, prašyti Sofijos Paleolog rankos. Karalienės atvaizdas persekiojo jį dieną ir naktį. Ir nors jis visai neseniai prarado pirmąją žmoną, atrodė, kad jis ją visiškai pamiršo.




Pirmaja caro Ivano žmona buvo Marija Tverskaja. Ji buvo jo trečios eilės pusseserė. Caras su cariene pragyveno penkis metus, jie susilaukė sūnaus. Staiga, visiškai sveika jauna moteris per kelias dienas sudžiūvo ir mirė. Pas prietaringuosius pasibaisėjimą iššaukė ir aplinkybės, kuriomis ji mirė ir tai, kad kūnas suiro per kelias valandas. Žinoma iš karto įtarė, kad carienė tapo magijos auka. Kas numarino carienę taip ir liko neišaiškinta, bet žinoma, kad prieš tai, kaip carienė susirgo, pas ją lankėsi Romos pasiuntinys su dovanomis. Jis pas carienę paprašę nosinaitės, kaip jis sakė – prisiminimo apie susitikimą. Nepripratusi prie vakarų galantiškumo, carienė nustebo, bet jo prašymą įvykdė. Svečias sekančią dieną išvyko į Romą.
Nužudymas per atstumą – įmanomas. Jį galima atlikti per to žmogaus daiktą, per to žmogaus atvaizdą. Atsiranda staigus apsinuodijimo jausmas, žmogus tarsi sudega. Paprastai tai įvyksta per 3 dienas.
Sofija išteka už didžiojo rusų kunigaikščio ir iš karto gauna tokią valdžią, kokios iki jos neturėjo nė viena carienė. Ji priima pasiuntinius, Ivanui trečiajam pataria kaip valdyti šalį. Bet Sofija užsiima ne tik politika. Sklinda gandai, kad ji pastoviai užsiima magija ir nuvaro į kapus visus, kas jai neįtinka.
(bus daugiau)




Informacijos šaltiniai: youtube.com,  wikipedia.org nuotr., viktoriiako.livejournal.com nuotr.

2013 m. vasario 17 d., sekmadienis

SENOVĖS ŽYNIAI - ŽMONĖS AR DIEVAI?

Netoli nuo gyvenvietės El Araba El Madfuna Egipto tyrinėtojams pavyko rasti senovinio miesto liekanas. Ypač dėmesį patraukė Ozirio šventykla, kuri išsilaikė pakankamai geros būklės. Joje rasta siena ir piešiniai ant jos tapo dar vienu paleokontakto hipotezės, kad daug tūkstančių metų atgal žemėje buvo nežemiškosios civilizacijos atstovai, įrodymu.





2013 m. sausio 12 d., šeštadienis

VEDOS

Vedos (skr. वेद = veda – ‘žinojimas’) arba Samhitos (skr. samhita ‘rinkinys’) – kanonizuotas sakralinis arijų genčių tekstų rinkinys. Vedų literatūrai priskiriami keturi himnų, giesmių ir ritualo formulių rinkiniai: (Rigveda, Samaveda, Jajurveda ir Atharvaveda) bei jų komentarų rinkiniai (Brahmanai, Aranjakai ir Upanišados). Seniausias ir žymiausias Vedų rinkinys yra Rigveda.
Vedos – senovės Indijos literatūros paminklai. Jos teikia žinių apie Indijos genčių perėjimą iš pirmykštės bendruomenės santvarkos į klasinę visuomenę, atspindi socialinę ekonominę, kultūrinę senovės Indijos praeitį, religiją ir mitologiją.





2012 m. gruodžio 29 d., šeštadienis

JUDĖJŲ TIKĖJIMO ŠVENTRAŠČIŲ ANALIZĖ

Tyrimo objektas - kai kurių Senojo Testamento knygų sudarymo būdas, aprašomų pasakojimo linijų tarpusavio ryšio nustatymas, galimų autorių nustatymas ir aprašomų įvykių bendro istorinio paveikslo sudarymas. Kodėl nuspręsta parašyti šį straipsnį? Religiniai klausimai paprastai aptariami tik istorikų, filosofų ir tikinčiųjų. Ir kiekvienam ekspertui, visada ženkliai susiaurėja reiškinių, kurie patenka į jo dėmesį diapazonas. Man pasirodė įdomu naudoti ne istorinį, bet greičiau politinį - juridinį tyrimo metodą jau skersai ir išilgai išstudijuotos Biblijos tyrimui, su tikslu atrasti kažką naujo. Rezultatas jums pateikiamas šiame opuse.
 


2012 m. gruodžio 27 d., ketvirtadienis

EVOLIUCIJOS KILPA

“Ne kilpa, bet spiralė!” - pasakytų patyręs skaitytojas, perskaitęs straipsnio pavadinimą. Iš tiesų, dar mokykloje sužinome sąvoką “Evoliucijos spiralė”, kuri reiškia, kad vystymasis visada tobulėja ir su kiekviena spiralės šakele žmonija pakyla vis į aukštesnį lygį. Jeigu viskas būtų tiksliai taip, būtų tiesiog puiku. Žmonijai nieko nereikėtų veikti, tik sėdėti ant sraunios gyvenimo upės kranto ir ramiai maišyti kojomis vandenį. Deja, yra faktų, kurie liudija apie tai, kad spiralė gali pavirsti kilpa.
Yra tam tikrų neįprastų reiškinių, kuriuos sąlyginai galima apibrėžti kaip “keistus geologinius radinius”, kai kalnų uolienų sluoksniuose, kurių amžius siekia keletą dešimčių milijonų metų, kalnakasybos darbų metu randami objektai, kurie yra aiškiai dirbtinės kilmės. 1844 metais pranešimų apžvalgoje Britanijos mokslo pažangos asociacija paskelbė apie Kingudžio (Kingoodie) karjere rastą radinį, kuris yra Mainfilde (Mylnfield), šiaurės Britanijoje: plieninį vinį su kepure, įkaltą į kietą smiltainį. Vinies smaigalys, dalinai suėstas rūdžių išsikišęs į molio sluoksnį. Apie tai pranešęs Deividas Briusteris (David Brewster) yra žinomas anglų fizikas, dešimties mokslinių darbų autorius ir todėl jo pranešimas yra patikimas. 1869 metais Nevados valstijoje, JAV, kietojo lauko špato gabale, iškasto dideliame gylyje, buvo rastas apie penkių centimetrų ilgio metalinis varžtas.