– Ko tau reikia? Aš neturiu laiko su tavim plepėti, sakyk greičiau ko nori!
– Šiandien aš buvau pas gydytoją...
– Ir ką jis tau pasakė ?
– Nėštumas pasitvirtino, jau ketvirtas mėnuo.
– Ir kuo aš tau galiu padėti? Man problemos nereikalingos, daryk išvalymą.
– Pasakė, kad jau per vėlu. Ką man daryti?
– Užmiršk mano telefoną!
– Kaip užmiršti? Alio, alio!
– Abonentas yra ne ryš...
– Šiandien aš buvau pas gydytoją...
– Ir ką jis tau pasakė ?
– Nėštumas pasitvirtino, jau ketvirtas mėnuo.
– Ir kuo aš tau galiu padėti? Man problemos nereikalingos, daryk išvalymą.
– Pasakė, kad jau per vėlu. Ką man daryti?
– Užmiršk mano telefoną!
– Kaip užmiršti? Alio, alio!
– Abonentas yra ne ryš...
Praėjo 3 mėnesiai.
– Sveikas, mažyli!
– Sveikas, o kas tu toks?
– Aš tavo angelas sargas.
– O nuo ko tu mane saugosi? Aš gi čia ir iš čia niekur nedingsiu...
– Tu mielas ir labai juokingas! Kaip tu čia gyveni?
– Aš gerai! O štai mama kažkodėl kasdien verkia.
– Mažyli, nepergyvenk , suaugusieji nuolat yra kuo nors nepatenkinti! Tu svarbiausia daugiau miegok, kaupk jėgas, jų tau dar oi oi kaip prireiks!
– O tu mano mamą matei? Kokia ji?
– Mačiau, juk aš nuolatos šalia tavęs! Tavo mama graži ir labai jauna!
Praėjo dar trys mėnesiai.
– Na, ką tu darysi ?! Rodos kas už rankos tampo, jau antrą stiklinę išpyliau! Taip ir degtinės neužteks!
– Angele, ar tu čia ?
– Taip aš šalia
– Šiandien mamai kažkodėl visai blogai. Visą dieną verkia, barasi pati su savimi!
– O tu į tai nekreipk dėmesio. Ar jau esi pasirengęs išvysti dienos šviesą?
– Atrodo, kad jau esu, tik labai bijau. O jei mama mane pamačiusi dar labiau nuliūs?
– Na, ką tu, ji būtinai apsidžiaugs! Argi galima nepamilti tokio nuostabaus mažylio kaip tu?!
– Angele, o kaip ten, išorėje, viskas atrodo?
– Dabar ten žiema. Aplink daug sniego, todėl visur balta balta ir iš dangaus leidžiasi mažutės, karpytos snaigės. Ateis laikas pats viską pamatysi.
– Angele, aš jau pasirengęs viską pamatyti!
– Ką gi, tada pirmyn, aš tavęs lauksiu ten!
– Angele, man baisu, man skauda!!!
– O Dieve, kaip skauda! Padėkite, nors kas nors... ką aš viena čia galiu padaryti? Padėkite, skauda...
Mažylis gimė labai greitai, be jokios svetimų pagalbos, lyg bijodamas suteikti mamai papildomo skausmo.
Praėjo para. Vakare, miesto pakraštyje netoli daugiaukščių namų rajono:
– Mažyli, tu nepyk ant manęs. Dabar laikas toks ir aš visiškai viena. Na kur man su tavimi? Pas mane juk dar visas gyvenimas prieš akis. O tau juk tas pats, tu tiesiog užmigsi ir viskas...
– Angele, o kur mama išėjo?
– Nežinau, bet tu nepergyvenk, ji tuoj sugrįš.
– Angele, o kodėl tavo toks liūdnas balsas? Tu ką verki? Angele, prašau, paskubink mama, nes man čia šalta...
– Ne mažyli, aš neverkiu, tau pasirodė, aš tuoj ją atvesiu. Tu tik nemiegok, tu geriau paverk, garsiai paverk!
– Ne, angele, aš neverksiu, mama man liepė miegoti.
– Aš tavo angelas sargas.
– O nuo ko tu mane saugosi? Aš gi čia ir iš čia niekur nedingsiu...
– Tu mielas ir labai juokingas! Kaip tu čia gyveni?
– Aš gerai! O štai mama kažkodėl kasdien verkia.
– Mažyli, nepergyvenk , suaugusieji nuolat yra kuo nors nepatenkinti! Tu svarbiausia daugiau miegok, kaupk jėgas, jų tau dar oi oi kaip prireiks!
– O tu mano mamą matei? Kokia ji?
– Mačiau, juk aš nuolatos šalia tavęs! Tavo mama graži ir labai jauna!
Praėjo dar trys mėnesiai.
– Na, ką tu darysi ?! Rodos kas už rankos tampo, jau antrą stiklinę išpyliau! Taip ir degtinės neužteks!
– Angele, ar tu čia ?
– Taip aš šalia
– Šiandien mamai kažkodėl visai blogai. Visą dieną verkia, barasi pati su savimi!
– O tu į tai nekreipk dėmesio. Ar jau esi pasirengęs išvysti dienos šviesą?
– Atrodo, kad jau esu, tik labai bijau. O jei mama mane pamačiusi dar labiau nuliūs?
– Na, ką tu, ji būtinai apsidžiaugs! Argi galima nepamilti tokio nuostabaus mažylio kaip tu?!
– Angele, o kaip ten, išorėje, viskas atrodo?
– Dabar ten žiema. Aplink daug sniego, todėl visur balta balta ir iš dangaus leidžiasi mažutės, karpytos snaigės. Ateis laikas pats viską pamatysi.
– Angele, aš jau pasirengęs viską pamatyti!
– Ką gi, tada pirmyn, aš tavęs lauksiu ten!
– Angele, man baisu, man skauda!!!
– O Dieve, kaip skauda! Padėkite, nors kas nors... ką aš viena čia galiu padaryti? Padėkite, skauda...
Mažylis gimė labai greitai, be jokios svetimų pagalbos, lyg bijodamas suteikti mamai papildomo skausmo.
Praėjo para. Vakare, miesto pakraštyje netoli daugiaukščių namų rajono:
– Mažyli, tu nepyk ant manęs. Dabar laikas toks ir aš visiškai viena. Na kur man su tavimi? Pas mane juk dar visas gyvenimas prieš akis. O tau juk tas pats, tu tiesiog užmigsi ir viskas...
– Angele, o kur mama išėjo?
– Nežinau, bet tu nepergyvenk, ji tuoj sugrįš.
– Angele, o kodėl tavo toks liūdnas balsas? Tu ką verki? Angele, prašau, paskubink mama, nes man čia šalta...
– Ne mažyli, aš neverkiu, tau pasirodė, aš tuoj ją atvesiu. Tu tik nemiegok, tu geriau paverk, garsiai paverk!
– Ne, angele, aš neverksiu, mama man liepė miegoti.
Tuo metu gretimame daugiaaukštyje, viename iš butų ginčijasi vyras ir žmona:
– Aš nesuprantu, tu kur naktį susiruošei? Gatvėje tamsu ir nesaugu! Tu po tos ligoninės pasidarei nepakeliama. Mieloji, suprask juk mes tokie ne vieni, daugeliui porų diagnozuojamas nevaisingumas, bet žmonės su tuo susitaiko ir kažkaip gyvena.
– Aš prašau tavęs, būk geras, apsirenk ir eik su manimi.
– Kur ?
– Aš nežinau, negaliu to paaiškinti! Tiesiog jaučiu, kad turiu kažkur eiti! Pasitikėk manimi, prašau!
– Gerai, paskutinį kartą! Girdi paskutinį kartą, aš einu varomas tavo keistų nuojautų.
Iš autobuso išlipo pora. Pirma, greitu žingsniu ėjo moteris. Iš paskos, nenorom sekė vyras.
– Mieloji, pas mane toks jausmas, kad tu tiksliai žinai kur eini.
– Tu nepatikėsi, bet mane rodos kažkas traukia už rankos.
– Tu mane gąsdini. Pažadėk, kad rytoj visą dieną pragulėsi lovoje niekuo nesirūpindama. O aš paprašysiu gydytojo tave apžiūrėti dar kartą.
– Tyliau... tu girdi , kažkas verkia?
– Taip, iš tos pusės girdisi vaiko verksmas.
– Mažyli, verk garsiau! Tavo mama pasiklydo, padėk jai. Ji tave tuoj suras!
– Angele, o kur tu taip ilgai buvai? Aš šaukiau tave! Aš jau visai sušalau!
– Aš ieškojau tavo mamos. Dabar ji jau visai arti
– O Dieve, čia gi išties kūdikis! Jis visas sušalęs, greičiau eikime namo! Dievas šiandien padovanojo mums kūdikį!
– Angele , pas mamą pasikeitė balsas ?
– Viskas gerai, mažyli, pratinkis, tai tikrasis tavo MAMOS balsas!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą