2020 m. liepos 9 d., ketvirtadienis

TU NIEKO NEGALI IŠGELBĖTI

Tu nieko negali išgelbėti. Tu gali būti su jais, gali pasiūlyti jiems savo sveikatą, ramybę. Netgi tu gali su jais pasidalinti savo kelią, pasiūlyti jiems savo viziją. Bet tu negali nuimti jų skausmo. Tu negali už juos nueiti jų kelio. Tu negali jiems duoti teisingus atsakymus, arba atsakymus, kuriuos jie sugebėtų suvokti dabar iš karto. Jie patys turės rasti savo atsakymus, užduoti savo klausimus, susidraugauti su jų pačių nesaugumu.
Jiems reikės daryti savo klaidas, jausti savo liūdesį, išmokti savo pamokas. Jeigu jie iš tiesų nori būti ramybėje, jie turės pasitikėti  savigydos keliu, kuris pasireiškia progresuojant. Tu negali jų išgydyti. Tu negali išsklaidyti jų baimės, jų pykčio, jų bejėgiškumo jausmo. Tu negali jų išgelbėti...
Tu negali nieko ištaisyti. Jeigu tu spausi per stipriai, jie gali išklysti iš savo unikalaus kelio. Tavo kelias - greičiausiai ne jų kelias.
Tu "nesukūrei" jų skausmo. Galbūt tu kažką padarei, pasakei ar ne pasakei ir tokiu būdu užkabinai skausmą, kuris jau buvo jų viduje. Bet tu "nesukūrei" jo, tu niekuo nekaltas, netgi jei jie tvirtina priešingai. Taip, tu gali prisiimti atsakomybę už savo "žodžius ir poelgius". Tu gali gailėtis praeities, bet tu negali "ištrinti" arba pakeisti to, kas nutiko, tu negali kontroliuoti ateities. Viskas, ką tu gali, tai "būti" su jais dabar, tavo vienintelėje jėgos vietoje. Tu atsakai už jų laimę, o jie atsako už tavąją.
Tavo laimė negali atsirasti iš išorės. Jeigu taip, tai yra priklausoma, trapi laimė, kuri greičiausiai pavirs liūdesiu. Tada tave apgaubs kaltinimų ir kaltės, apgailestavimų ir persekiojimų "tinklas". Tavo laimė yra susijusi su tavo buvimu, su tavo kvėpavimu, kūnu, "žeme". Tavo laimė ne maža, ir jos neįmanoma panaikinti baime, pykčiu ir netgi pačia didžiausia gėda. Tavo laimė - ne būsena, ne praeinanti patirtis, ne išgyvenimas ir ne jausmas, kurį tau gali duoti kiti.
Tavo laimė - bekraštė, visur esanti, niekuo neapribota širdies erdvė, kurioje džiaugsmas ir liūdesys, palaima ir ilgesys, pasitikėjimas ir abejonės, vienatvė ir ryšiai, netgi baimė ir stiprus noras gali keisti vienas kitą, kaip lietingas ir saulėtas oras, kuris yra dangaus platybėse.
Tu nieko negali išgelbėti. Tu pats negali būti išgelbėtas, jeigu tu neieškai išsigelbėjimo. Nėra to, ką reikia gelbėti, ką prarasti, ką apginti, ką tobulinti ar daryti laimingu. Paleisk bet kokį neįmanomą idealą. Tu nuostabus savo netobulume, idealus savo abejonėse, mylimas netgi su savo nesugebėjimu mylėti. Visos šios tavo dalys - duotybė, visa tai - visumos dalis ir tu niekada nebuvai mažiau negu visuma.
Tu kvėpuoji, tu žinai, kad tu gyvas. Tu turi teisę būti, egzistuoti, jausti tai, ką jauti, galvoti tai, ką galvoji. Tu turi teisę džiaugtis, teisę liūdėti. Taip pat tu turi teisę abejoti. Tu turi teisę eiti savo keliu. Turi teisę klysti, teisę į milžinišką laimę, kurią tu jautei, kai buvai mažas. Tu kvėpuoji ir tu neatskiriamas nuo gyvenimo jėgos, kuri suteikia gyvastį viskam, kuri žino save, kaip ir visos būtybės, randa save kiekviename šio nepaprastai nuostabiame buvimo momente.
Tavasis "aš" nesusietas su tuo, ką kiti apie tave mano. Jis susietas su mėnuliu, su bekrašte kosmoso erdve, su kometomis, lekiančiomis nežinomomis kryptimis, su laiko pamiršimu ir su vienatvės meile... Ir su tuo neišreiškiamu dėkingumu prieš kiekvieną naują saulėtekį, nenumatytu, bet duotu...
Informacijos šaltinis: LifeWithoutACentre, portalj.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą