INTUICIJA - AUKŠČIAUSIA INTELEKTO FORMA

Vokiečių psichologo Gerdo Gigerenzerio nuomone Intuicija - tai ne tiek gebėjimas "žinoti" teisingą atsakymą, kiek instinktyvus supratimas kokia informacija yra ne svarbi ir gali būti ignoruojama:

"Moksliniame darbe kartais turiu nuojautą. Aš ne visada galiu paaiškinti kodėl šį ar kitą būdą laikau teisingu, bet aš šiuo jausmu pasitikiu. Be to, aš turiu galimybę šią nuojautą ir jos reikšmę patikrinti. Kalbu apie mokslinę veiklą, o asmeniniame gyvenime aš pasikliaunu instinktu. Pavyzdžiui, kai susipažinau su savo žmona, aš neatlikau jokių skaičiavimų. Ji - taip pat."

Taigi intuicija kuri kartais vadinama intelekto forma, todėl ar žmogus, turintis gerą intuiciją, yra apdovanotas ir dideliu intelektu?

Instinktyviai norisi su tuo sutikti, ypač kai kalba pasisuka apie intelektualiai žingeidžius žmones, kurie rimtai užsiima žinių paieška ir pasiruošę abejoti savo kuriamomis prielaidomis.

Jeigu kalbėti paprasčiau, tai jeigu jūs sėdite ant kėdės ir pasitikite savo intuicija, jūs nedemonstruojate savo intelekto. Bet jeigu jūs stipriai domitės kokia nors tema ir studijuojate daugelį aspektų, tai naudojate savo intelektą tada, kai intuicija jums kužda į ką reikėtų (arba nereikėtų) atkreipti dėmesį.

Kažkuria prasme intuiciją galima pavadinti tiksiu kolektyvinio proto supratimu. Pavyzdžiui, mūsų laikais daugelis interneto svetainių yra sukurti intuityviai, tai yra - aiškiai ir patogiai daugeliui žmonių. Toks požiūris išsivysto daugiamečio online chaoso eigoje, kai palaipsniui susiformavo bendros idėjos apie tai, kokie duomenys yra svarbūs, o kokie nelabai, pavyzdžiui, puslapis "Apie mus" - yra svarbus.

Teo Hampris intuityvų dizainą apibrėžia kaip "aišku be instrukcijų". Objektas gali būti aiškus daugeliui žmonių todėl, kad jų supratimas apie pasaulio struktūrą yra panašus.

Disiplinuota intuicija ir jos svarba

Autorius sako, kad jei žmogus naudoja savo intuiciją, bet tuo pačiu ir yra logiškas, autorius vertina jo intuiciją ir atsižvelgia į ją. Tačiau jei žmogus tiesiog tingi naudoti savo smegenis ir tikisi, kad autorius pasitikės jo intuicija, autorius palieka sau teisę išeiti neatsisukant.

Autorius remiasi asmeniniu patyrimu ir sako, kad kuo daugiau jis atlieka tyrimų, tuo geriau veikia jo intuicija.

Taip pat autorius mini citatą, kuri dažnai būna priskiriama Albertui Einšteinui: "Intuityvus protas yra šventa dovana, o racionalus protas yra tik patikimas tarnas. Mes sukūrėme visuomenę, kuri gerbia tarną ir pamiršta dovaną."

Kartais įmonės reikalavimai, grupinis mąstymas ar noras pasiekti tam tikrą rezultatą, priverčia jūsų racionalųjį protą pasitraukti nuo tiesos kelio. Tokiais momentais išsigelbėjimas yra tiesiogiai susijęs su intuicija. Nagrinėjant jus kankinančius "nemalonius jausmus", jūsų intuicija kalba, kad nepaisant to, kaip bandote save įtikinti, jūs vis tiek esate klaidingame kelyje.

Protingi žmonės atkreipia dėmesį į tokius jausmus. O patys protingiausi tarp mūsų - tie, kurie padaro didžiulius intelektualinius šuolius, - didžiąja dalimi yra dėkingi intuicijos jėgai.