Tai, kas vadinama meile, iš tiesų yra tik egoizmas ir infantilizmas, bet mes esame įpratę realybe laikyti tai, ko trokštame, o savo asmeninius trūkumus romantizuoti. Savo mielas ydas mėgstame parodyti iš pačios gražiausios pusės...
Kai jūs norite, kad jus liestų, glostytų, jaudintų, suspaustų - tai aistra.
Kai jūs norite, kad jumis rūpintųsi, spręstų jūsų problemas, dovanotų jums dovanas, aprūpintų jus - tai infantilizmas.
Kai jūs norite, kad jus besąlygiškai mylėtų, gyventi be jūsų negalėtų, jums skirtų visą laiką ir visa kita liktų tik antram plane - tai egoizmas.
Kai jūs norite kuo greičiau pagimdyti vaiką nuo kažkurio konkretaus žmogaus - tai biologija.
Kai jūs norite, kad jis kuo greičiau jums pasipirštų ar ji sutiktų už jūsų tekėti - tai priklausomybe nuo aplinkos nuomonės.
Kai jūs mylite - jūs nieko nenorite. Jūs tiesiog mylite.
Jūs vaikščiojate namuose, valotės dantis, siunčiate darbinius laiškus, perkate duoną, geriate arbatą, skambinate mamai - ir tuo pačiu metu mylite tą žmogų. Tuo metu jis gali būti bet kur ir su bet kuo. Jis gali net nežinoti apie tai, kad jūs jį mylite. Ar sprendžiate įvairias problemas, ar gyvenimas teka įprasta vaga, bet jūs vis tiek šypsotės...
Taip, tai - labai nepraktiška, iracionalu ir keista.
Bet būtent tai ir yra meilė.Visa kita - paprasčiausios žmogiškos aistros.
Kurti galima santykius, bet ne meilę. Kovoti galima už vaiko gyvybę, pirmą vietą konkurse arba savo teises, bet ne už meilę. Tikėtis galima atsakomybės už žodžius ir poelgius, sąžiningumo arba supratimo, bet ne meilės. Meilė - neturi praktinio rezultato. Reikia tiesiog išmokti viską vadinti savo vardais ir viskas atsistos į savo vietas.
Meilė - tai tiesiog maloni šiluma jūsų kūno viduje... ir tai yra geriausia, ką man teko kažkada patirti...
Informacijos šaltinis: Tamriko Šoli, pixabay.com nuotr.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą