KAIP TAPTI AIŠKIAREGIU?

Prieš pradedant skaityti šį straipsnį, verta paskaityti ankstesnį straipsnį apie tai, kas yra aiškiaregystė.

Visiems, kurie pageidauja gauti daugiau žinių apie paprasto žmogaus galimybes ir būdus vystyti aiškeriagystės dovaną, siūlau iš daugelio šaltinių surinktą ir trumpai išdėstytą medžiagą. Dėmėsio! Šis pasakojimas apie aiškiaregystę, jokiu būdu nėra raginimas išbandyti technologijas: tokie eksperimentai gali jums labai brangiai kainuoti. Šiuo atveju šio straipsnio tikslas yra kitas - patenkinti natūralų žmogaus interesą ekstrasensoriniams dalykams ir pravesti ekskursiją į žmogaus galimybių pasaulį.

KAIP IŠVYSTYTI AIŠKIAREGYSTĖS GEBĖJIMĄ?

Tibeto ir Himalajų budistų vienuolynai labai plačiai praktikuoja taip vadinamą sensorinį badavimą. Jis atsiranda, kai žmogus ilgai būna tamsioje patalpoje be langų. Tokia patalpa gali būti ir paprasta uždengta duobė. Tokiu būdu prasėdėjęs bent jau keletą mėnesių, žmogus išgyvena stiprų stresą. Jo pasekmėmis gali būti kaip visiškas psichinės sveikatos praradimas, taip ir trečiosios akies atsidarymas, kaip budistai vadina, aiškiaregystės dovanos įgijimas.

Neretai kartu su šia procedūra, naudojami papildomi metodai, kurių pasekoje unikaliosios savybės lieka visam laikui. Tokį "užsigrūdinimą" gavusiam žmogui yra visos galimybės ne tik tapti aiškiaregiu, jam gali tapti įmanoma levitacija, telepatija, taip pat vizualinis reginių projektavimas.

Egzistuoja ir "atvirkštinė" metodika - sensorinė perkrova. Tokiu atveju jausmų organai ilgai atakuojami. Tai gali būti mirksinti šviesa, monotoniški riksmai, tam tikru ritmu skleidžiami garsūs garsai. Šį metodą žinojo labai senos tautos, būtent tokia metodika remiasi šamanų ekstazės, kurių dėka jie keliauja po kitus pasaulius.

Štai kaip aprašyti šamanų veiksmai Giljomo Rubruko memuaruose, kuris XIII amžiuje lankėsi pas mongolų chaną. Nakties sutemoje pas šamaną ateina žmonės, pageidaujantys, kad į jų klausimus atsakytų demonai. Šamanas, tardamas užkeikimus, stipriai daužo savo būgną į žemę ir po kažkurio laiko įeina į beprotybės būseną. Tamsoje atsiranda kviečiamas demonas, valgo mėsą, kurią jam duoda šamanas ir atsako į klausimus.

Nežiūrint į tai, kad po šio pasakojimo užrašymo praėjo nemažai amžių, šamanų ritualai nepasikeitė ir vis dar aktualūs iki šiol. Dar labiau: jie tapo populiarūs ir tose tautose, kur ši kultūra visiškai svetima. Atsirado netgi "naujų šamanų" judėjimas. Jie sau kelia užduotį išdėstyti šamanizmo esmę naudojant šiuolaikines sampratas. Reikšmingas vaidmuo čia priklauso Maiklui Garneriui: būtent jo darbas kartu su kitais darbais pavirto "naujųjų šamanų" veiklos teoriniu pagrindu. Garneris buvo Naujojo Socialinių Tyrimų Instituto narys, o vėliau kunibo gentis įšventino jį į šamanus. Šios procedūros metu naujai iškeptas aiškiaregys išgyveno vizijas, kurios paprastai aplanko tuos, kurie stovi ant gyvenimo ir mirties slenksčio.

Didelis odinis būgnas - tradicinė šamanų priemonė išėjimui į astralą - dažnai skamba Garnerio seminaruose. Juose dalyvaujantys žmonės taip pat keliauja į šį paralelinį pasaulį. Sėdėdami užmerktomis akimis arba tamsioje patalpoje, jie savo vaizduotėje sukuria pasaulio medį, kurio viršūnė yra danguje, o šaknys gilumoje. Keliautojai įeina pro duris, esančias ant žemės paviršiaus ir leidžiasi pagrindine šaka, kuri palaipsniui tampa tuneliu. Šio kelio pabaigoje - šviesa, kur žmonės veržiasi pagal ritmingus būgno garsus. Atsiradę švytinčiame rūke, jie į pagalbą kviečia palydovą "ekskursijai" po tas vietas, kur jiems reikia pakliūti. "Gido" rolę gali atlikti dvasia, koks nors gyvūnas arba mitinis personažas. Kaip taisyklė, buvimas astraliniame pasaulyje užtrunka apie 20 minučių, o kartais ir daugiau. Kai ateina laikas grįžti, būgnas skleidžia garsus jau kitu ritmu. Vėl atsiradę materialiam pasaulyje seminaro dalyviai atmintyje atkuria kelionę, stengdamiesi prisiminti ir užrašyti viską kaip galima detaliau.

Sensorinę perkrovą sukelti sau galima įdėmiai žiūrint į mirksinčią šviesą arba daiktus, kurie sukasi greitu tempu. Senovės graikai šiam dalykui taikė puodų žiedimo ratą su ant jo gulinčiu molio gabalu. Dabartiniu metu iki tokios būsenos gali privesti stroboskopas (ypatinga mirksinti lempa), kinoprojektorius, į kurį įdėta tuščia juosta. Tokia metodika yra labai pavojinga. Jeigu, pavyzdžiui, kas nors turi polinkį epilepsijai, tai gali iššaukti rimtą priepuolį. Nors, kaip apie tai pasakytų senovės žmonės, tokioje būsenoje yra didelis pliusas: prieš traukulius atsiranda vaizdiniai, kurie ne tik labai aiškūs, bet ir labai turiningi aiškiaregystės požiūriu.

Afrikos aborigenai sensorinę perkrovą sau iššaukia keletu būdų vienu metu. Dar daugiau, jie kartu naudoja preparatus, turinčius psichostimuliuojantį arba toksišką poveikį, ir iki visiško negalėjimo šoka. Toks elgesys garantuoja išėjimą iš materialiojo pasaulio. Vienok žmonėms, per dažnai patiriantiems tokį jausmą, iškyla pavojus: jie gali nustoti skirti tikrąjį gyvenimą nuo vaizdinių. Tas pats gali nutikti ir šiuolaikinėse diskotekose, kurios tikrai primena ritualinius aborigenų šokius.

Vaizdinių matymo išeinant į astralą pagrindas remiasi rimta teorijos baze, kuri, daugelio nuomone, su mokslu neturi nieko bendro. Kaip sako jos pasekėjai (iš esmės teosofijos ir okultizmo atstovai), mus supantis materialusis pasaulis turi savo ribas, už kurių yra "eteris", "astralas", "akaša". Kiekvienas žemės kūnas turi subtiliąją materialiąją projekciją - kaip ją vadina, astraliniu arba eteriniu kūnu. Visi jie gyvena būtent šiame pasaulyje, kuriame neegzistuoja erdvės ir laiko sąvokos. Kad judėti eteriu, reikalingos ypatingos žinios ir įgūdžiai. Juos turintys žmonės gauna unikalią galimybę: jiems tampa prieinamos beveik visos žinios apie visus materialiojo pasaulio reiškinius. Tai liečia ne tik dabartį, bet ir praeitį bei ateitį.

Sudėtinga pasakyti, iki kokio laipsnio šie teoriniai postulatai yra teisingi. Vienok yra žinoma, kad besiremiantys šiomis praktikomis yra pakankamai rezultatyvūs. Pavyzdžiui, garsus aiškiaregys Edgaras Keisas ne tik pripažino akaši realiu, bet ir naudodavo praktikoje. Daugelis didžių indų ir tibeto mistikų, tokių kaip Ramakrišna ir Šri Aurobindas, manė ir veikė taip pat.

Europos gyventojams išėjimo į astralą metodikos, kurios visos kaip viena turi indiškas šaknis, tinka ne visai, jeigu jų laikytis pažodžiui. To priežastis yra pragmatiškumas ir mastymo skepticizmas, trukdantis pasitikėti ir paprastai priimti technikas, kaip tai daro Rytų gyventojai. Įskaitant šią aplinkybę, Europos mistikai truputį "pertvarkė" indiškus nurodymus pagal savo mentalitetą. Garsus magas Alisteris Kroulis yra vienos iš geriausių adaptacijų autorius. Štai jo versija, kaip vyksta išėjimai į astralą.

Jeigu jūs mokinys, tai jums reikia atsisėsti į vieną iš nurodytų pozų (čia Kroulis siūlo savo asanas, bet galima naudoti ir jogos asanas, arba paprasčiausiai atsisėsti ant kėdės ir padėti ant kelių rankas). Iki proceso pradžios apsiprauskite ir apsirenkite taip, kad niekas nevaržytų judesių ir nespaustų. Darbo vietoje neturi būti nieko nereikalingo. Prieš pradedant, atlikite išsivalymą, išvarymą, iššaukimą ir uždekite smilkalus.

Įsivaizduokite, kaip jūsų figūra, apgaubta atitinkamu magišku rūbu ir turinti reikalingus magiškus įrankius, apgaubia savimi visą kūną arba yra šalia - tiesiai prieš jus. Toliau seka gan sudėtingas proceso etapas: būtina į tą figūrą, sukurtą savo vaizduotės, perkelti savo sąmonę. Taip pat jums turi atrodyti, kad jūs ją matote ir girdite savo jausmų organais, tai yra akimis ir ausimis.

Priverskite figūrą atsiplėšti nuo žemės ir aukštai palikti. Sustokite ir pažiūrėkite aplink save (kartais atsimerkti būna sunki užduotis). Didelė tikimybė, kad jūs suprasite, kad esate kažkokioje erdvėje - aplink jus kažkoks peizažas ir link jūsų artėja figūros. Su jomis reikia pradėti kalbėtis ir esant būtinybei pasitelkus pentagramų ir sigilių pagalbą, išgauti atsakymus.

Jeigu panorėsite, šioje erdvėje jūs galite judėti - ir be figūrų patarimų, ir su jų pagalba. Jeigu panorėsite aplankyti kokias nors vietas, ištarkite ypatingą užkeikimą ir jos atsiras.

Tokios kelionės metu reikia būti pasiruošusiam klastingoms atakoms ir sudėtingam melui, todėl jums reikalingas didelis atsargumas ir informacijos tikrinimas. Po blizgančiais rūbais neretai slepiasi blogio linkintys, vienok jie išsisklaidys, jeigu jūs pasinaudosite reikalinga pentagrama.

Kaupiant tokių kelionių patirtį atsargumas stiprės. Grįžimo iš astralo procesas, kaip taisyklė, yra neproblematiškas, bet visgi yra įmanomi kai kurie sunkumai. Su patirtimi sunkumų atsikratoma, nes treniruočių pagalba vaizduotė veikia vis geriau. Mintimis galite sukurti ugnies vežimą ir vežėjui duoti komandą važiuoti į vidų. Prisiminkite, kad per toli eiti neverta, taip pat pavojinga ir užsibūti per ilgai: tai iššaukia nuovargį, o to leisti negalima. Tas, kuris pasiekė tokią būseną, po to gali kentėti nuo manijos, silpnumo, netekti atminties ir kitų protinių gebėjimų.

Pabaigoje priverskite figūrą, sukurtą jūsų vaizduotės, susilieti su jūsų fiziniu kūnu. Įtempkite raumenis, įtraukite oro ir prie lūpų priglauskite rodomąjį pirštą. Po šių veiksmų jūs turite "prabusti" savo valios pastangomis. Po "prabudimo" su visa atsakomybe ir kruopštumu aprašykite savo kelionės smulkmenas.

Iš pirmo žvilgsnio išėjimas į astralą - sudėtingas dalykas, bet atlikti šiuos žingsnius iš tiesų nėra taip sunku. Leidžiantis į tokį eksperimentą, naujokas privalo užsitikrinti kompetentingo šioje srityje žmogaus pagalbą. Daugeliu atveju dviejų - trijų kartų užtenka ne tik šios metodikos įsisavinimui, bet ir tam tikros patirties įgijimui.

Informaciją apie minėtą užkeikimų, magiškų įrankių naudojimą ir kt., galima rasti svetainėje Initaksos Altorius. Prisiminkite, kad jie naudojami griežtai individualiai, taip pat reikšmės čia turi konkretus tikslas, metų laikas ir Mėnulio fazė.

Reikia turėti omenyje, kad išėjimas į astralą - ne toks jau nepavojingas užsiėmimas, kaip kai kam atrodo. Labai pageidaujama, kad žmogus, tik pradedantis praktikuoti tokias keliones, eitų į astralą tik vadovaujamas patyrusio aiškiaregio.

PRAKTIKŲ YPATUMAI IR SUNKUMAI

Neretai su aiškiaregyste painioja dvasių regėjimus ir kitas spiritizmo praktikas, bet tai yra neteisinga. Principinis skirtumas yra tame, kad dvasių regėtojai lieka čia, materialiame pasaulyje, o astraliniai svečiai ateina pas juos "pagal iškvietimą". Skirtingai nuo jų, aiškiaregiai patys yra kitų pasaulių svečiai.

Kalbant apie panašumus, tai aiškiaregio "giminaitis" yra sąmoningas sapnavimas. Sapnų pagalba taip pat galima išeiti į astralą, todėl, turint atitinkamų žinių ir sugebėjimų, iš sapnų galima išgauti informacijos apie ateitį. Pavyzdžiui, Karlosas Kastaneda, Centrinės Amerikos indėnų magijos ritualų pagrindu, sukūrė savo valdomų sapnų technologiją. Jos pagalba per sapną galima įeiti į astralą ir keliauti jame pakankamai sąmoningai. Toliau papasakosiu apie pradinį šios technikos pratimą, kuris yra savotiškas aiškiaregystės gebėjimų testas. Jeigu žmogui iš karto gaunasi sapnuojant pažiūrėti į bet kurią savo kūno vietą, numatytą iš anksto, tai galima sakyti, kad jis sėkmingai gali semti informaciją apie ateitį būtent iš sapnų.

Žmonės linkę manyti, kad išvystyta vaizduotė gali padėti, bet taip nėra. Priešingai, neretai ji tik trukdo, dėl jos asmeninės fantazijos susimaišo su tikrais vaizdiniais. Dar didelę kliūtį aiškiaregystei sudaro kinas, literatūra, dailė ir visa kita, kas stimuliuoja vaizduotę. Tikrasis praregėjimas išsiskiria kažko nepaaiškinamo, nematyto įsijungimu. Daugelis žinomų aiškiaregių neišsiskiria išsilavinimu, tai buvo paprasti žmonės. Kai kurie sąmoningai pasirinko tokį gyvenimo stilių, atsisakė nuo sukaupto žinių bagažo. Žinoma, kad, pavyzdžiui, Mišelis Nostradamas sudegino savo knygas. Neatsitiktinai iš kai kurių didžiųjų aiškiaregių, tokių kaip Vanga, buvo atimtas regėjimas.

Sukaupę patirties, aiškiaregiai įgyja sugebėjimą vis mažiau judėti astraliniame pasaulyje ir, atitinkamai, matyti mažiau vaizdinių. Kartais pats svarbiausias vaizdas - vienintelis - atsiranda pats, kai kuriais atvejais sąmonė netgi nefiksuoja tokių vaizdinių, o įvyksta nušvitimas, kurio metu aiškiaregys ir gauna visus atsakymus į savo klausimą. Aiškiaregys netikėtai suvokia, ką būtent jis turi pasakyti. Jis gali kalbėti, net pats nesuvokdamas prasmės ir jau po išsakymo bandyti suvokti ir suprasti.

Bet tokie pavyzdžiai neduoda pagrindo manyti, kad žmogaus sąmonė yra švarus lapas, kurioje galima įrašyti bet kokį reginį be problemų. Jeigu tai palyginti su kuo nors, tai greičiausiai tiktų su lyginti su matrica arba filtru. Per juos eina visi gaunami žmogaus įspūdžiai ir čia įgauna kažkokią formą. Po to sąmonė nusprendžia, ką mums reikia matyti, o ko geriau nematyti. Ji gali uždrausti tai, kas jai nesuvokiama, nes visada stengiasi suprasti pamatytą. Teisingam pamatyto vaizdo išaiškinimui trukdo sąmonėje susikaupę įsitikinimai, žinios, patirtis, filosofijos teorijos ir pan. Sąmonės barjerai daugelį žmonių priverčia netikėti net pačia aiškiaregystės galimybe.

Egzistuoja technologijos, kurių pagalba galima apeiti sąmonės filtrus, pavyzdžiui, sensorinė perkrova, atskiros savihipnozės rūšys. Bet jas naudojant, žmogus susiduria su kitokiais sunkumais. Kai sąmonė atsijungia, kartu su ja dingsta ir sugebėjimas atsiminti, vėliau užfiksuoti vaizdinius ir atitinkamai juos naudoti. Tam, kad pašalinti šią problemą, aiškiaregystės praktikoje galima pasinaudoti keletu metodų. Tai asistavimas, sąmonės išplėtimas, "nieko antgamtiško", "stebuklų rezervacija".

1. Asistavimas. Metodo esmė yra asistentas, kuris būna šalia, kai aiškiaregys išeina į astralinį pasaulį. Jo užduotis - kartais užduoti "keliautojui" klausimus ir fiksuoti atsakymus (tinkamiausias variantas - diktofonu). Taip pat jo pagalba yra aiškiaregio veiksmų nukreipimas, sufleravimas, kur jam eiti, į ką pažiūrėti ir taip toliau. Aiškiaregio grįžimo momentu jau bus sukaupta tam tikra medžiaga, kurią paskui galima analizuoti ir pagal galimybes papildyti.

2. Sąmonės išplėtimas. Seniai yra nustatytas faktas, kad antgamtiniai reiškiniai kartais nėra tokiais tam tikroms socialinėms grupės ar tautoms. Pavyzdžiui, požiūris (kaip atskirų žmonių, taip ir kolektyvinis) į regėjimus Europos viduramžių laikų ir šių laikų Tibeto gyventojų. Logika tokia: apie regėjimus galima perskaityti šventose knygose, atitinkamai jie yra galimi ir tame nėra kažko neįmanomo. Jeigu sąmonė sutinka su kažko stebuklingo buvimo galimybe mūsų pasaulyje, aiškiaregystė neiššaukia jos neigimo. O tai reiškia, kad žmogus priims bet kokią informaciją be sąmonės "cenzūros". Sąmonės išplėtimas gali būti pasiekiamas ypatingais metodais. Jų yra gana daug. Aiškiaregystės technologijos, paminėtos šioje apžvalgoje (išskyrus hipnozę ir kelionę į astralą), taip pat rodo žmogui, kad antgamtiniai dalykai visgi egzistuoja ir galima išmokti į tai reaguoti ramiai. Rytų mistikos mokyklos įnešė savo indėlį į sąmonės išplėtimą atrasdamos įvairias vizualizacijos ir meditacijos technikas. Tarp kitko, jeigu žmogus nori pasiekti savo sąmonės išplėtimo, vaizduotė jam tik padės, kai aiškiaregystei ji trukdo.

3. Nieko antgamtiško. Prieš keletą dešimčių metų masinio informavimo priemonės prakalbo apie antgamtiškus dalykus visiškai kitu kampu, negu anksčiau: pripažino kad tai gali egzistuoti. Aiškiaregystė dažnai aiškinama pseudomoksliniais aiškinimais ir to dėka paprasti žmonės nustoja būti skeptikais, pripranta prie minties, kad tai egzistuoja. Tokiam požiūriui atneša naudos žinomų mistikų darbai, istorijos apie išėjimus į astralinį pasaulį, etnografijos knygos, kuriose pasakojama apie šamanus.

4. Stebuklų rezervacija. Šiuolaikinėse realijose šitas būdas laikomas tinkamiausiu. Kad juo naudotis, žmogus turi priversti save patikėti tuo, kad kažkurioje tam tikroje vietoje ar būsenoje jis gali matyti tai, kas anksčiau buvo nuo jo paslėpta ir tai gali būti bet kas. Kaip vietos pavyzdį, galima paminėti kokią nors tolimą olą, kapines, anomalinę zoną, o būsenos pavyzdys - karštligė esant aukštai temperatūrai, intoksikacija, ilgas buvimas be miego ir t. t. Tai yra, reikia išsirinkti sau sąlygas, kuriose sąmonė leidžia priimti taip vadinamus reginius, haliucinacijas.

Kai sėkmingai pavyksta pašalinti sąmonės uždėtas ribas, ateina metas tikroms problemoms, su kuriomis susiduria aiškiaregiai. Pirmą kartą išgyventas tikrasis regėjimas daugelį pradedančiųjų priverčia pajusti tikrąjį siaubą. Pats regėjimas gali būti visiškai nebaisus. Reikalas tame, kad kai sąmonės kontrolė nusilpsta, iš pasąmonės užkampių išlenda anksčiau turėti kompleksai ir baimės. Jie turi savybių pavirsti į vaizdinius, kuriuos galima matyti ir pajusti. Gerai žinoma, kad fobijos gali būti kaip slenksčio sargai. Tai bjaurios pabaisos, užstojančios kelią. Baimės gali būti be pagrindo, žmogus negali jų sau paaiškinti, jam atrodo, kad jis eina iš proto, neišeis iš tokios būsenos, atsidurs pragare.

Išgyvenęs tokią būseną, pradedantysis galvoja, ką daryti toliau. Čia galimi du keliai: arba atsisakyti nuo tolesnių bandymų tapti aiškiaregiu, arba eiti pirmyn ir kovoti su savimi. Tai daryti padeda suvokimas, kad visos šitos baimės - tai ne vaizdiniai, o tamsioji sielos pusė. Jos netgi gali tapti paguoda - tai tikras požymis to, kad žmogus pereina į tikrosios aiškiaregystės pusę. Jeigu baimės neatsiranda, tai gali reikšti, kad vietoj aiškiaregystės žmogus žaidžia savo vaizduote. Visi nemalonūs pojūčiai su laiku dingsta patys, jeigu žmogus tikslingai juda link savo tikslo.

Tibeto tantristai turi originalų metodą, kurio pagalba jiems pavyksta praeiti šių slenksčių sargus. Atsiribojęs nuo kitų kapinėse žmogus atsiduoda pabaisų valdžion. Jos - ne kas kita, kaip proto tęsinys, vienok tantristas jas priima ir jausmų organais: mato akis užlietas krauju, jaučia sklindančią nuo pabaisų smarvę ir jaučia jų į odą leidžiamus dantis... Kai jos drasko jo kūną į gabalėlius, laikoma, kad žmogus gimsta iš naujo.

PERSPĖJIMAS

Praktikų savo sąmonės lavinimui yra nemažai. Vienok Initaksos Altorius nerekomenduoja nei vienos iš jų pradėti be atitinkamo pasiruošimo ir patirties. Nepraktikuokite skirtingų ritualų, jeigu nesate tikri savo jėgomis. Daugelį iš čia aprašytų dalykų galima atlikti tik su patyrusių mokytojų pagalba. Būkite protingi!

Informacijos šaltiniai: kaipf.ru, initaksa.ru, pixabay.com nuotr.