Keistas šlamėjimas sklido iš didžiojo kambario. Žmogus lėtai nuslinko pažiūrėti kas ten vyksta. Ten tikrai kažkas buvo... Žmogus paklausė:
-Kas tu?
-Angelas.
-Kaip tu čia patekai?
-Niekaip. Aš – Mirties Angelas. Aš atėjau tavęs.
-Jau? Taip anksti? Kodėl???
-Kvailas klausimas. Tiesiog atėjo tavo laikas.
-Ko būtent tu nepadarei? – paklausė Angelas ir atsisėdo ant kėdės.
-Mane greitai turi paaukštinti. Aš noriu pirkti butą ir naują automobilį. Aš ruošiuosi vykti į Indiją! Aš turiu tiek daug planų!
-Nesąmonė. Visi tavo materialūs planai egzistuoja tik materialiajame pasaulyje. Kai tavo siela paliks kūną, tu apie juos užmirši.
-Aš nenoriu taip anksti mirti! Gal tu ateisi vėliau, a? Gal galima kažkaip susitarti su kažkuo ten, danguje? Aš... aš mesiu rūkyti! Prisiekiu!
-Nesiderėk su manimi, žmogau! – į žmogų griežtai pažvelgė Angelas.
-Labai prašau! Aš bijau! Aš nenoriu!
-Jūs niekada nenorite ir visada bijote. Nejaugi tu nesupranti, kad anksčiau ar vėliau tai vis tiek nutiks? Net jeigu aš ateisiu pas tave ir po šimto metų, tu vis tiek nebūsi pasiruošęs!
-Bet kas su manimi nutiks? Aš gi buvau nuodėmingas!
-Tu manai, kad man tai svarbu? Tai juk tavo teisė. Pasirinkimo laisvė. Anksčiau turėjai apie tai galvoti!
-Aš ruošiausi... Bet aš gi nežinojau, kad mirsiu taip anksti!
- Cha cha! Kokie jūs žmonės juokingi! – pasitaisė Angelas sparnus. – Eime!
-Ne! Aš niekur neisiu! Aš net nespėjau sukurti šeimos! Aš dar neturiu vaikų!
-Todėl, kad tu net savo antrosios pusės neradai.
-Aš nesuspėjau!
-Tu net nebandei, - paniekinamai tarė Angelas.
-Man Dievas neatsiuntė!
-Tu jo neprašei! – mirktelėjo Angelas.
-O reikėjo prašyti? Aš nežinojau!
-Užteks vaipytis! Užvakar tu Dievo prašei, kad sustabdytų laiką, kad tu suspėtum į pasitarimą. Darbas tau brangiau negu šeima.
-Tu teisus, aš kvailys... Bet juk aš dar galiu pasitaisyti! Aš negaliu numirti net nespėjęs vesti ir susilaukti vaikų...
-Kaip stipriai pasikeitė tavo prioritetai, - nusijuokė Angelas. – Iš pradžių buvo automobilis, Indija, o dabar prakalbai apie šeimą, vaikus...
-Bet juk tu sutinki, kad tai yra svarbiau?
-Taip, sutinku. Bet jeigu tu taip ir nerasi savo antrosios pusės? Kas tada?
-Rasiu! Aš įsitikinęs! Aš ieškosiu!
-O aš abejoju! Visas tavo gyvenimas prabėgs bevaisėse paieškose. Tu eisi per merginas bandydamas rasti savo antrąją pusę ten, kur jos ir būti negali! Galų gale tu nusivilsi gyvenimu, prasigersi, nuo tavęs nusisuks draugai, tave nugalės ligos ir tu pradėsi keikti tą dieną, kai gimei.
-Dieve mano... Ką man daryti?
-Kai žmogus išklysta iš kelio, jam reikia grįžti atgal, į tą vietą, kur jis pasuko ne ta kryptimi...
-Teisingai! Aš taip ir padarysiu! Aš supratau!
-Nejaugi?
-Taip, aš grįšiu ten, kur buvau laimingas! Žinai, o aš juk kažkada mylėjau… Mes susipažinome institute. Jos plaukai buvo tamsūs ir nuostabūs, akys pilnos švelnumo ir išminties. Paskui ją lakstė tiek vaikinų, bet ji pasirinko mane. Sakė, kad pamilo mane iš pirmo žvilgsnio. Mes dažnai išeidavome iš paskaitų į parką arba kavinę ir valandomis bučiuodavomės, pamiršdavome apie viską pasaulyje…
O kai aš susilaužiau ranką, ji mane slaugė. Ir visada, kai man kildavo sunkumų, aš visada žinojau, kad ja galiu pasikliauti…
Po to viskas tarp mūsų pasikeitė… Man tiesiog pritrūko drąsos savo gyvenimą susieti su ja ir mes išsiskyrėm. Taip kvailai išsiskyrėm… O juk aš iki dabar ją myliu! O dabar aš turiu savo gyvenimą, o ji savo...
Įdomu kaip ji laikosi? Tikriausiai jau seniai ištekėjo už žmogaus, kuris ją dievina ir vertina. Ji juk tokia graži ir protinga...
Žinai, aš noriu jai paskambinti! Paprasčiausiai pasisveikinti, sužinoti, kaip jai sekasi. Aš jai paskambinsiu dabar, gerai? Tu man suteiksi tokią galimybę? Tegu tai būna mano paskutinis noras!
Jis atsisuko į Angelą, bet kambaryje jau nieko nebuvo...
Informacijos šaltiniai: neo-ezoterika.ru, pixabay.com nuotr.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą