Siela niekada nemiršta. Kas yra civilizacija? Tai ribos, nubrėžtos kažkokiame keistame ir įtartiname pasaulio žemėlapyje. Visi gyvena savo gyvenimus, gimsta ir miršta, bet siela lieka nemirtinga.
Siela nemirtinga, ji negali niekur dingti. Niekas negali tiesiog imti ir dingti. Siela turi amžiną prigimtį, ji neišnyksta, ramiai gimsta ir miršta, ir visa tai vyksta pagal planą: gimsta ir miršta, gimsta ir miršta… ir tai vadinama Samsara – amžinas persikūnijimas.
Istorija palyginus greitai išnyksta: retai kas tiksliai prisimena, kas buvo prieš 30 ar 40 metų. Tai, kas buvo prieš 100 metų, jau visiškai pamiršome, žinoti tiksliai, kas buvo prieš 1000 metų – jau niekam nebereikia. Kas buvo prieš 10 000 metų: randame kažkokius kaulus ir džiaugiamės, o kas tiksliai vyko tuo metu, jau niekam ir neįdomu. Sakoma, kad reikia galvoti ne apie praeitį, o apie ateitį.
Civilizacijos keičiasi, sienos persistumia, bet tai neturi įtakos sielai. Sielai įtakos turi tik dvasinis gyvenimas.
Jūs arba užsiimate dvasiniu gyvenimu, arba ne. O tai, kurioje civilizacijoje jūs esate, yra visiškai nesvarbu. Visi šie išoriniai faktoriai yra antriniai, svarbiausia yra dvasiniai procesai, kurie vyksta viduje. Štai kodėl žmogus privalo praktikuoti dvasinį vidinį gyvenimą, maldų praktikas. Vienintelė galimybė sielai ištrūkti iš šių gyvenimo ir mirties ciklų yra orientuotis į maldos pasaulėžiūrą. Maldos pasaulėžiūra yra priimti ateitį. Žmogus, kuris praktikuoja maldas, tai žmogus, tikintis į ateitį, ir jis yra iš tiesų sveikas žmogus. Yra tokios sąvokos, kaip sveika psichika ir nesveika psichika.
Nesveikos psichikos žmonės netiki ateitimi. Įsivaizduokite, nesveikas žmogus netiki rytdiena, jam rytdiena tiesiog neegzistuoja. Jis mano, kad reikia gyventi šia diena. Toks požiūris yra neteisingas. Tokį žmogų reikia gydyti. Tokiam žmogui yra būtina pasveikti.
Ką reiškia pasveikti? Reikia išmokti galvoti apie ateitį, apie ateitį, kuri mūsų laukia už mūsų dabartinio gyvenimo ribų. Jeigu mes apie ateitį galvojame tik mūsų dabartinio gyvenimo rėmuose, tuomet tai nėra galvojimas apie ateitį, tai yra įsitikinimas, kad ateities nėra ir tokio žmogaus psichika yra nesveika. Tokiam žmogui yra būtina pasveikti.
Taigi žmogaus gyvenimo receptas yra galvoti apie ateitį, kuri yra už dabartinio gyvenimo ribų ir aiškiai suvokti, kad reikia rūpintis savo dvasiniu gyvenimu. Rūpinimasis savo dvasiniu gyvenimu, savo siela yra malda.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą