Jeigu žmogus dirba kokioje nors sistemoje, firmoje ir jis gauna energiją, pavyzdžiui, iš vadovybės – pinigų pavidalu, kurie jam duodami kokiam nors darbui ar veiklai atlikti ir vietoj to, kad gautus pinigus išleistų firmos vadovybės numatytiems tikslams, juos išleidžia saviems tikslams - jis baudžiamas baudomis, atleidimu, privalo atstatyti iššvaistytus pinigus. Tokie patys procesai vyksta ir gyvenime, kai mes gauname gyvenimo energiją, kuri turi būti naudojama teisingiems tikslams pasiekti. Gyvenime yra visiškai objektyvios vertybės ir tikslai, kurių nereikia sukurti, juos tiesiog reikia išsiaiškinti. Geriausiu atveju tai nutinka kai švietimo sistema: iš pat pradžių tėvai, mokykla išaiškina vaikams šias vertybes ir tikslus. Blogiau, kai žmonės, pridarę daug gyvenimo klaidų, vėliau patys pradeda užčiuopti šias objektyvias vertybes ir tikslus. Tada savo energiją jie stengiasi nukreipti teisinga vaga.
Karma – tai geri, teisingi veiksmai, kurie iškelia žmogų. Antroji veiklos rūšis vadinama vikarma. Vikarma – neteisinga veikla, arba tai, kas vadinama nuodėme. Nuodėmė – tai toks žodis, kuris labiau vartojamas religiniame kontekste. Pilietiniame kontekste dažniau vartojami žodžiai pažeidimas arba nusikaltimas. Nusikaltimas - tas pats kas nuodėmė. Kai žmogus pažeidžia kokį nors įstatymą, jo laukia tam tikros nuobaudos, atitinkamai pagal nusikaltimo sunkumą.
Trečioji veiklos rūšis vadinama akarma. Akarma reiškia, kad žmogus gali vykdyti bet kokią veiklą ir jeigu jis ją vykdo su teisingu motyvu, dėl aukščiausiojo, tada jis laisvas nuo visų negatyvių pasekmių. Pavyzdžiui nužudymas yra smerktina veikla, pats baisiausias nusikaltimas, už kurį baudžiama. Bet, pavyzdžiu, karo metu, kai kareiviai gauna įsakymą šauti į priešą, jie tai daro (žudo) ir už tai gauna medalį. Kaip tai gali būti? Juk tai - žudymas? Taip, žudymas, bet jis vykdomas pagal nurodymą iš aukščiau, dėl kažkokio gero tikslo, pavyzdžiui, išsilaisvinimo. Taigi už pačią baisiausią veiklą, jie gauna apdovanojimus. Lygiai taip pat, kai žmogus dvasinių žinių pagrindu vykdo tam tikrus veiksmus, tada iš esmės, ne taip svarbu ką jis daro, svarbu su kokia sąmone jis tai daro. Teisingas veiklos tikslas išvalo veiklą. Iš kitos pusės, jeigu žmogus neturi teisingo motyvo ir tiesiog vykdo veiklą be jokio dvasinio turinio, tokia veikla suriša jį pagal karmos dėsnius.
Taigi karma – tai priežasties-pasekmės ryšys. Pavyzdžiui, jeigu žmogus išgėrė, tai sekantį rytą jam pagirios, padarė nusikaltimą, atlieka bausmę. Buitiniame lygyje mes šį ryšį suprantame. Bet šis priežasties – pasekmės ryšys ateityje mus glumina. Pavyzdžiui, už savo veiklą šiame gyvenime, galiu gauti kitą kūną, kur kas geresnį. Žmonės nesupranta šio ryšio, nes jiems nežinoma amžinos sielos prigimtis. Jie nesupranta, kokiu būdu karma arba atsakomybė už veiksmus šiame gyvenime, persikelia į kitą.
Informacijos šaltiniai audioveda.ru, pkapil.wordpress.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą